žabaras

1 žãbaras sm. (3^b) K.Būg, J.Jabl, DŽ, NdŽ; G122 1. ppr. pl. Rtr, Ms, Slnt, KlvrŽ, Pp, Kv, Grk, Skr, Nm, Vb, Pmp smulki šaka be lapų, žabas: Sausas virbas padžiūvęs bus žabaras J. Kad kokį žãbarą parsivelka – visas [senio] darbas DūnŽ. Virbus nugenėji, paimi stambimas, o tie žabaraĩ paliekta miške Bdr. Šoko an žabarų̃ i koją išsinarino Rdn. Takišė[je] žabaraĩ įsprangstyti J. Dėl šiaudų stokos daugel ūkininkų iš šio girios ploto nusipirko eglių žabarų Kel1932,6. | Dabarkos esu kap duobėj – žabarė̃lių negaliu pasirinktie, duonaitės parsneštie LKKXIII123(Grv). Per laukelį jojau, dūmelę dūmojau ir prijojau margą dvarą žabarų varteliais LTR(Vlkv). Žabarų kurui nors nedaug, bet smulkiai sukapoti ir dailiai pastogėje sukriauti Žem. Vasarą ir žabaraĩs galima kūręt, bet, kai žiema ateis, ką darysim? Jrb. Sausi žabarai po krosnim tratėjo LzP. Žabarireliai Varn. Katinelis Maušas išvažiavo žabarų, parvažiavo be nagų Brs. Spaliai buvo kaip žabaraĩ, nereikės liuob ne kasyties: [marškinių] spaliai subinę iškasys Krš. Seniai trinkaus [galvą], plaukai kaip žabaraĩ Rdn. Nėkas neateina, nė zuikis nenuėda, antai yr kaip žabaraĩ [nužydėjusios gėlės] Sd. Sudžiūvęs, rankos kaip žabaraĩ Rdn. Nagai kaip žabaraĩ – nėko nesugraibau Krš. Ka jis nė tunka, nė nieko – kai žãbaras parkritęs Jrb. ^ Jaunas akminus nuspardai, senas i dėl žãbaro virsti Krš. Žmogus manos kažin kas esąs – o tik žabarẽlio vieto[je] Rdn. 2. stagaras, stiebas: Kirminai nuėda kopūstus – žabaraĩ vieni paliekta Mžk. Linų žãbarus suriša dideliais kūliais ir veža klot Ign. | Lapų žabarai paliko nesuėsti nuo vabzdžių J. Yr vieni tų bulbių žabaraĩ Sd. 3. krūmas: Daba ten nė kokio žãbaro nebė[ra] – iškasta, numalioruota Pln. Nebuvo ne kokio žabarelio, čia buvo lygi vieta Kl. Žabarų̃ retinimo galėjai vežti kiek norėjai Krš. 4. Plt rykštė, virbas (mušti): Vaikuo reik žãbaro, kam neklauso Rdn. Mamale, reikėjo mun žãbarą paimti, kad nebnorėjau į mokyklą eiti Plt. Ateis ta malagė, žãbarą paimsu! DūnŽ. Žãbaru ka meta, ka meta arkliuo – nora, ka nesugintų tas bjaurybė Krš. Su žãbaru pri kožno valdžia nestovės, auga žūlikai tėvų netvarkomi Rdn. Žãbaro, i gero reik: septyniolekos metų vaikuojas Krš. ^ Žãbaras tik proto įkerta – į grabą dar ne vieno nenuvarė Krš. Žabariùkas paprotina vaikus, karts rėkdamas turi sušveisti (kalbėjo moteris) Krš. 5. sing. GTŽ45,162, Nm, Krsn, Grl, Krok skalda: Žãbaras – suskaldyti akmenai plentui grįsti Iš. Žãbaras – akmenaičiai sudaužyti ir supilti ant plento (da nesuvažinėti) J.Jabl. Plentas šviežiu žãbaru užpiltas Vlkv. Žãbaras tai arkliam nesveika Vv. Šįmet ten atliks tik žemės darbus, kad ateinančią vasarą būtų galima pradėti pilti žabarą (daužytus akmenis) VŽ1905, 184. | Jau rogėm pavažiuot su pilnais negalima, beveik visur siekia žãbarą Mrj.